Tikrai daugelis esame patyrę viso kūno, o tame tarpe ir rankų drebėjimą. Prisiminkime mokyklos ar studijų laikus, kai laukėme savo eilės pristatyti baigiamąjį kursinį darbą, arba laukėme pasimatymo su sena mokyklos meile.

Nerimas, susijaudinimas, tai normalios priežastys, dėl kurių galėjo atsirasti pirštų, ar rankų drebėjimas.  

Sunerimti verta tada, kai pastebite, jog jūsų rankos dreba dažniau nei įprastai. Ypač dėl to, kad drebėjimas yra siejamas su rimta Parkinsono liga. Žemiau pateikiame 10 priežasčių, dėl ko Jūsų rankos gali drebėti ir kada būtina kreiptis į gydytojus.

1. Jūs esate sveikas, gyvas ir kvėpuojantis žmogus

Labai svarbu paminėti, kad jūsų kūnas (įskaitant ir rankas) vibruoja visą parą. Tai vadinama „fiziologiniu tremoru“. „Tokį drebėjimą turime mes visi, bet dažniausiai jis yra labai minimalus, dėl to yra beveik nepastebimas“- teigia neurologas James Bernheimer.

Net jei ir esate puikios sveikatos, nedidelį drebėjimą galite pastebėti tiesiog ištiesus ir palaikius rankas tiesiai (pirštai truputį pradės drebėti). Tai natūrali jūsų kūno būsena. Kitas panašus pavyzdys, tai siūlo į adatą vėrimas. Tai susikaupimo, koncentracijos ir įtampos reikalaujantis veiksmas, ko pasekoje pradeda drebėti rankos.  

2. Jūs patiriate intensyvias emocijas

Rankų drebėjimas dažnai pasireiškia tuomet, kai išgyvename stiprias emocijas (projektų pristatymas prieš auditoriją, vairavimo egzaminas ir pan.) Šios patiriamos emocijos sužadina jūsų autonominę nervų sistemą ir „sustiprina“ šiuos fiziologinius drebėjimus. Jūsų autonominė nervų sistema kontroliuoja nevalingas jūsų kūno funkcijas, tokias kaip: kvėpavimas, kraujospūdis, širdies plakimas ir akių vyzdžių išsiplėtimas. Kai jaučiate pavojų ar esate pažeidžiamas, simpatinė nervų sistema (kuri yra jūsų autonominės nervų sistemos dalis) staiga įsijungia ir praneša jūsų antinksčiams, kad į jūsų kūną išsiskiria epinefrinas (t.y. adrenalinas).

Jūsų širdis pradeda greičiau plakti, padažnėja kvėpavimas, galite pradėti prakaituoti ar drebėti.  Tai paprastai vadinama „kovos ar pabėgimo“ režimu.  Kitaip tariant jūsų kūnas ruošiasi apsisaugoti nuo pavojų. Net jei tas pavojus ir nėra jus besivejantis tigras, o „gąsdinanti“ žinutė nuo jūsų viršininko, jūsų kūnas reaguoja taip pat.

Nervai, nerimas, stresas, susijaudinimas ir net stiprus pyktis gali veikti kaip pavojaus signalas kūno savisaugos sistemoms, ko pasekoje yra sukeliamas rankų drebėjimas.

3. Cukraus kiekis jūsų kraujyje yra mažas

„Jūsų smegenys yra atsakingos už stabilumo jausmo valdymą. Kai jos smegenys negauna tinkamo maitinimo, jūs galite jausti drebulį. Smegenys skiriasi nuo bet kurios kitos kūno dalies, nes jos negamina cukraus, dėl to jo stygius yra juntamas greičiau, nei kitos kūno dalys“ – teigia profesorius Michael G. Kaplitt.

Taigi, jei kurį laiką nevalgėte ir jus apėmė drebulys, gali būti, kad cukraus kiekis jūsų kraujyje tiesiog nukrito.

4.Jums trūksta miego

Miego trūkumas taip pat turi įtakos jūsų smegenų veiklai. Miegas yra labai svarbus ir reikalingas jūsų kūnui, kadangi jo metu atsinaujina ir atsistato ląstelės. Jei miegate mažiau negu 7-9 valandas per naktį, jūs priverčiate savo kūną veikti stresinėje būsenoje. Tam, kad išliktu budrus, jūsų kūnas siurbs adrenaliną, stengdamasi jus palaikyti pabudusį ir pasiruošusį „bėgti“. Tai, savo ruožtu, privers jūsų širdį dirbti sunkiau, o galūnes – drebėti. Ilgai trunkantis miego trūkumas, be rankų drebėjimo, gali sukelti ir daugybę kitų sveikatos problemų (pvz. tai gali padidinti širdies ligų riziką).

5. Vartojate per daug kofeino (ar kitų medžiagų)

Manau daugelis mūsų žino, koks jausmas apima, kai padauginame žalios arbatos, ar kavos. Visi šie skysčiai yra stimuliatoriai, kurie veikia mūsų autonominę nervų sistemą ir gali sukelti nerimą, to pasekoje ir rankų drebėjimą.

Yra ir kitų medžiagų, kurių vartojimas gali sukelti rankų tremorą (nuoroda į puslapį kur patalpinta informacija apie tremorą) . „Piknaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis sukelia rankų drebėjimą net tada, kai jų žmogus jau nebevartoja. Kodėl? Nes šių medžiagų vartojimas gali pažeisti smegenėles, smegenų sritį, kuri yra atsakinga už pusiausvyrą, koordinaciją ir smulkiąją motoriką.“ – sako Dr. Kaplitt.

6. Šalutinis vaistų poveikis

Yra ištisas vaistų sąrašas, kurie sukelia pacientams rankų drebulį. Vaistų sukeltas drebėjimas vyksta nevalingai ir dažnai pasireiškia kai rankas, plaštaką ar galvą laikote tam tikroje pozicijoje.

7. Turite problemų su skydliauke

Per didelis skydliaukės darbas ir hormonų gamyba gali sukelti rankų drebulį. Būklė, kuomet žmones vargina hiperaktyvi skydliaukė, vadinama hipertiroidizmu.

Skydliaukė yra pagrindinė endokrininės sistemos liauka, esanti jūsų kaklo priekyje. Ji reguliuoja didžiąją dalį gyvybiškai svarbių kūno funkcijų, įskaitant energijos apykaitą. Taigi jeigu jūsų skydliaukės apsisukimai padidėjo, būkite tikri, jūsų kūno taip pat.

„Kartais rankų drebėjimas pasireiškia pas žmones, kurie kenčia nuo hipotiroidizmo (nepakankamai aktyvios skydliaukės darbo) ir persistengia su vaistų vartojimu. Skydliaukės sukeltas drebėjimas gali būti visai nepastebimas, tačiau gali būti ir aiškiai matomas. Tarkime žmogus negali įsipilti kavos į puodelį neišpylęs jos ant stalo“ – sako Dr. Kaplitt.

8. Patiriate psichogeninį tremorą

Paprastai šis tremoras pasireiškia, kai kas nors kenčia nuo psichologinių sutrikimų, tokių kaip depresija, ar potrauminio streso sutrikimai (PSS). Gydytojai negali pasakyti, kaip šie drebėjimai pasireiškia kiekvienam asmeniui, kadangi jie kyla individualiai iš pasąmonės. Taigi jie turi atmesti visas kitas tremoro atsiradimo priežastis, tam, kad patvirtintų šią (psichogeninio tremoro) priežastį.

9. Jūs turite judėjimo sutrikimų

„Yra daugybė judėjimo sutrikimų, dėl kurių gali drebėti rankos, tačiau dažniausia yra Eseancialinis tremoras. Daugelis žmonių tokio sutrikimo nėra net girdėję, nors tai 5-10 kartų labiau paplitusi liga nei Parkinsono liga. Esencialiniui tremorui būdingas drebėjimas pasireiškia tik tada, kai jūs judate ar atliekate kokį nors veiksmą„ – sako Dr. Kaplitt.

Šis tremoras dar yra vadinamas „veiksmo“ ar „ketinimo“ drebėjimu. Jis atsiranda kai bandote atsigerti arbatos, naudotis telefonu ar kita technika, rašyti laišką ir pan. Esencialinis tremoras nėra kokios nors sunkios ligos požymis, tačiau jis gali labai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę.

„Esencialinis tremoras dažnai yra perduodamas šeimos narių, net 60 % sergančiųjų šeimoje turėjo arba turi tokių atvejų. Tai yra šeimos liga, bet negalima sakyti, kad tai yra genetinė liga, nes nėra žinomas konkretus genas, kuris sukelia anomalijas.“ – teigia Dr. Kaplitt.

10. Gal būt jūs sergate Parkinsono liga arba Išsėtine skleroze

Nėra abejonių: Parkinsono ar Išsetinės sklerozės diagnozė yra bauginanti. Jos abi kenkia jūsų nervų sistemai, tačiau pasireiškia skirtingai.

Parkinsono liga yra progresuojantis sutrikimas, dėl kurio tam tikros smegenų ląstelės (atsakingos už dopamino gaminimą, judėjimo kontroliavimą ir pusiausvyrą) miršta.

„Parkinsono drebulys vadinamas ramybės drebėjimu“, – sako Dr. Kaplitt.
„Ranka ims drebėti, kai nieko nepadarysi. Tai taip pat vyksta gana įprastu greičiu – nuo trijų iki keturių drebėjimų per sekundę.”

Parkinsono drebulys paprastai prasideda tik vienoje kūno dalyje ir pereina į kitas sritis, tuo tarpu kitos rūšies drebulys paprastai yra simetriškas. Sergantieji šia liga patiria ir kitų simptomų, tokių kaip raumenų sustingimas ir kalbos pokyčiai.

„Išsėtinė sklerozė, kita vertus, yra autoimuninė liga, užpuolanti apsauginį apvalkalą, dengiantį nervų pluoštus. Nors šių ligų simtomai yra panašūs, tačiau magnetinio rezonanso metu Išsetinės sklerozė yra parodoma kaip anomalija“ – sako Dr. Kaplitt.

Ką Jums daryti?

Jei manote, kad lėtinis stresas, per didelis kavos kiekis, alkis ar miego trūkumas yra drebančių rankų priežastis, greičiausiai, geriausias sprendimas yra šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą. Pailsėkite, stenkitės išsimiegoti, iškeiskite kavą į vandenį, užkąskite ir stebėkite save, ar drebulys sumažėja.

Bet jei manote, kad jūsų būklė negerėja ir sukelia rimtesnių pasekmių, būtinai susisiekite su jus prižiūrinčiu gydytojų dėl konsultacijos ir tolimesnio gydymo plano sudarymo.

Prieš nuvykstant pas gydytoją apžiūrai, būtinai susirinkite ir užsirašykite šią informaciją apie save: Koks drebėjimo pobūdis? Ar jis paūmėja esant nerimui, ar depresijai? Ar pirštai dreba rašant tekstą ar kai pirštai yra ramybės būsenoje? Paklauskite artimųjų, ar šeimoje nebuvo panašių sutrikimo atvejų? Užsirašykite visus vartojamus vaistus. Jei vartojote alkoholį, ar narkotines medžiagas, nebijokite pasakyti apie tai savo gydytojui, tai gali būti labai svarbi informacija. Tinkamas gydytojas nustatys rankų drebėjimo priežastį, supažindins jus su rankų drebėjimo mažinimo galimybėmis ir priemonėmis, kurios gali pagerinti ir palengvinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis: Prevention.com

Kitas straipsnis